„Saulučių“ žalioji palangė

Pavasaris – tai gamtos pabudimo bei pavasarinių darbų metas. Grupėje su vaikais nutarėme įkurti žaliąją palangę. Siekėme susipažinti kaip atrodo skirtingos augalų sėklos;  mokėmės sėti, prižiūrėti, auginti augalus; sužinoti kokių sąlygų reikia, kad augalas galėtų augti; susipažinti su augalo dalimis.

Kiekvienas ugdytinis pasirinko ką sodins ar sės.  Vaikai  bėrė žemę į vazonėlius ir sėjo įvairių  prieskoninių žolelių sėklas, sodino ir merkė į vandenį svogūnus, pupas sėjo maišeliuose.  Stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad  augalai pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaistyti vysta. Labiausiai patiko stebėti ir matuoti daigelių aukščio skirtumus.

Ilgiausiai vaikai laukė kol išaugs svogūnai. Juos prižiūrėjo, laistė, stebėjo, kaip auga svogūnų žali laiškai, juos matavo su liniuote,  o  vėliau gaminosi sumuštinius ir ragavo. Užaugusias pupeles „šiltnamio“  sąlygomis ir svogūnus pasodinome lauke grupės lysvėje. Toliau stebėsime jų augimą.

Vaikai domisi augalais, jų augimo sąlygomis, noriai dalyvauja augalų priežiūros procese. Visa tai padeda ugdyti vaikų atsakomybę, pareigos jausmą, meilę gamtai.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Garbaliauskienė

Žalioji palangė

„Meškučių“ grupės vaikai sėjo įvairias sėklas ir stebėjo jų dygimą, augimą. Ugdytiniai fiksavo, vaizdavo kaip atrodė augalas tik pasodintas ir praėjus keletui dienų. Lygino sėklas pagal dydį, spalvą. Stebėjo sėklas per padidinamąjį stiklą.

Vaikai  atliko su sėklomis ir eksperimentus. Eksperimentas su pupelėmis padėjo vaikams suprasti, kad vanduo pažadina sėklos, augalo gyvybę.

„Osmosinio“ eksperimento pagalba vaikai suvokė, kad sėklos(pupelės) siurbia į save vandenį ir jos brinksta, didėja, nebetilpdamos inde.

Eksperimento metu „Kaip laistai, taip auga“ ugdytiniai iškėlę hipotezę pastebėjo, kokią įtaką sėklų(pupelių) dygimui turi vandens kiekis.

Atlikus eksperimentą „Tamsoje“ ugdytiniai suvokė, kad nepasodinta, nelaistoma ir padėta tamsoje, bulvė rodo gyvybę. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Ilgalaikio stebėjimo metu „Kelias į šviesą“ vaikai įsitikino, jog augalas(bulvė), pasodintas ir patalpintas tamsoje, augdamas krypsta į šviesą. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Rūšiuoju-saugau gamtą

Po diskusijos „Kas būtų žemėje, jei mes mestume šiukšles ten, kur norime“ su vaikais aptarėme, ką mes galime padaryti, kad gyventume švarioje aplinkoje. Veiklos metu ugdytiniai įtvirtino žinias apie skirtingų spalvų konteinerius ir kokios atliekos į juos dedamos. Tada vaikai atliko praktinę užduotį-išrūšiavo surinktas šiukšles.

Pažiūrėję filmuką „Antrasis neįprasto daikto gyvenimas“, ugdytiniai nusprendė dar kartelį panaudoti išmestus daiktus. Pasiskirstę į grupeles, vaikai atliko komandinį darbą „Statykime“. Kiekviena komanda, gavusi po atitinkamą kiekį panaudotų daiktų ir lipnios juostos, kūrė, statė savo sugalvotus statinius. Baigę darbą komandos pristatė savo kūrinius. Taip iš panaudotų atliekų ugdytiniai pastatė „Pabaisų namą“, „Angelų butą“, „Monstrų viešbutį“, kuriuos panaudojo savo žaidimuose.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Kur gyvena garsiukai?

Lavinant vaikų muzikinius gebėjimus, svarbu pažinti ir skirti mus supančius garsus. Muzikos mokytoja Vitalija Guobienė ir auklėtoja Regina Ivanauskienė ,,Kiškučių“ grupės ugdytinius supažindino su aplinkos ir muzikos garsais.

Darželio kieme visi klausėsi mašinų, traktorių, bažnyčios varpų, žmonių, paukštelių balsų. Liesdami akmenėlius, smėlį, šakeles, ugdytiniai pažino ne tik gamtines, bet ir garsines medžiagų savybes. Visiems labai patiko stuksenti, kalti, belsti, brūžinti ir atrasti vis įdomesnių garsų.

Salėje, grodami ritminiais instrumentais (barškučiais, būgneliais, džinguliais, marakasais), vaikai susipažino su muzikiniais garsais. Labiausiai patiko groti medinėmis lazdelėmis, mušant į guminius kamuolius.

Grupėje mažieji tyrinėjo vandens kvapą, spalvą ir skonį. Prisipylę į plastikinius butelius vandens, sukūrė puikų orkestrą ir išmoko pritarti dainelei ,,Lietutis“.

Džiaugėmės vaikų begaliniu noru viską tyrinėti ir išbandyti. Tai jiems suteikė ne tik daug teigiamų emocijų, bet ir žinių apie mus supančius garsus.

Muzikos mokytoja V.Guobienė

 

STEAM veikla „Velykų margučiai“

„Boružėlių“ grupėje vaikai per Velykėles  žaidė įvairius žaidimus su margučiais: „Koks margutis pasislėpė“. Žaisdami vaikai įsidemėjo margučių spalvas, raštus juos apibūdino, skaičiavo.   Konstravome iš kaladėlių margučių ridenimo trasą ir surengėme  ridenimo varžytuves „Kuris margutis nuriedės toliausiai“. Prisiminę geometrines figūras, konstravome, dekoravome iš įvairių konstruktorių, kaladėlių, gamtinės medžiagos, kinetinio smėlio margučius vis prisimindami kaip atrodo kiaušinio forma. Pasivaikščiojimo metu tyrinėjome aplinką, žvelgdami pro kiaušinio formos trafaretus. Suradome gamtoje ne tik pavasario ženklus, bet ir įvairių spalvų, paviršių faktūrų.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja(auklėtoja) L. Numsėdienė

STEAM veikla „Geltona, žalia, raudona“

Priešmokyklinės „Meškučių“ grupės ugdytiniai spalvino vandenį Lietuvos vėliavos spalvomis. Paskui nešėme į lauką, kad sušaltų. Kai vanduo sušalė, parnešę į grupę truputį atitirpinome ir išėmėme iš vienkartinių stiklinių. Taip gavosi ledinė trispalvė.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Logopedinių pratybų metu vaikams buvo skirta užduotis – sudėlioti vardą, kurio raidžių aukštis turi būti 6 kamšteliai. Vaikams tai atrodė gana lengva užduotis, tačiau pradėjus dėlioti, teko „pasukti ir galvas“, kaip išlaikyti 6 kamštelių aukštį, kai raidė neturi tiesaus elemento, yra lenkta ar pasvirusi.

Kita užduotis – iš degtukų statmenai sudėlioti žodį LIETUVA. vaikai patys turėjo sugalvoti, kas padėtų sujungti ir išlaikyti statmeną degtukų padėtį dėliojant raides (plastilinas).  taip svarbu buvo, kad raidžių aukštis būtų ne vienas, o du degtukai.

Logopedė Laura Ivanovienė

Siekdamos gerinti vaikams svarbias kompetencijas, mes pradėjome taikyti STEAM metodiką. Jau rudenį mes eksperimentavome su gėlėmis, pamerkdami į skirtingų spalvų dažus , stebėjome kaip jos nusidažo. Pjaustėme gėlių stiebus, vienus sodinome į žemę, kitus pamerkėme į vandenį, stebėjome kurie greičiau išleis šaknis. Eksperimentavome su arbatžolėmis, kurių metu lavinome pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, uoslę. Žiemą tyrinėjome sniegą, ledą, sužinojome jo savybes . Pavasaris naujų eksperimentų, tyrinėjimų metas. Tyrinėjome pomidorą, suradome jo viduje sėklas , jas pasėjome . Darėme ir bandymą su vandeniu  keisdami jo tankį. Jo metu skaičiavome, įsiminėme skaitmenis. Labai vaikams patiko eksperimentas su pienu Į pieną lašino įvairių spalvų dažus, paskui su vatos gumuliuku pamerktu į skystą muilą , formavo dažų vaivorykštes. Vaikai išsiaiškino kad muilas skaido riebalus. Spalvotų burbulų pagalba piešėme savo piešinius. Spalvinome sraigių kriaukles dėliojome trispalvę, Gedimino pilį. Tapome ir architektais statėme ir iš konstruktorių pilis. Tokia mokymosi forma vaikams labai patraukli, tačiau reikalaujanti priemonių gausos bei išradingumo.

„Bitučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos(auklėtojos)Liongina Krasauskienė ir Julijona Navickienė

Patyriminis ugdymas ankstyvajame amžiuje, susiejamas su Lietuvos šventėmis. Veiklos metu išskiriamos spalvos, vandens, sniego, dažų, gamtinės medžiagos savybės, kiekis, formos ir kiti požymiai.

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos (auklėtojos) Lauryna Danusevičienė ir Regina Ivanauskienė

 „Boružėlių“ grupės vaikai sveikino Lietuvą eksperimentuojant trimis spalvomis. Spalvino trispalves gėlytes, užlenkė jų lapelius, o įdėjus į vandenį, popierius šlampa, o gėlių žiedeliai skleidžiasi. Daug tyrinėjimo džiaugsmo vaikams suteikė, nes atrodo, kad gėlės bunda iš miego.

Bandė  trispalvę lieti maišelyje iš dažų taškelių į kuriuos buvo įlašinta indų ploviklio. Pirštukais vesdami ant maišelio, stebėjo kaip  liejasi spalvos ir  vis tikrino savo pirštukus ir tyrinėjo kodėl ant pirštukų nėra dažų. Diskutavome, kad ploviklis neleidžia spalvomis susimaišyti todėl pavyko išgauti tris spalvas.

Taip pat išsiaiškinome kaip nuspalvintas vanduo kyla popierinėmis servetėlėmis aukštyn.  Pripildėme tris stiklines vandens jį nudažėme trimis skirtingomis spalvomis. Sulankstę į nuspalvintą vandenį sudėjome servetėlių juosteles ir sustatėme greta. Stebėjome kaip vanduo keliauja popierinėmis servetėlėmis, jas nudažydamas Lietuvos trispalvės spalvomis.

Vaikų mėgstama veikla konstravimas.  Tad ir iš konstruktorių vaikai konstravo, dėliojo trispalves vis prisimindami Lietuvos spalvas jų reikšmę.

 „Boružėlių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Leta Numsėdienė

 

Vasario 16 d. ir kovo 11 d. paminėti veiklos metu „Saulučių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikai audė iš popieriaus juostelių Lietuvos vėliavą. Taip ugdytiniai susipažino su audimo menu. Veiklos metu buvo lavinama smulkioji motorika, meninė kompetencija. Meninė veikla plečia vaikų žodyną, nes vartojami specialūs terminai (pvz. audimas).

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Rima Juškuvienė

„Drugelių“ grupės vaikučiai eksperimentavo su vandeniu, kuris buvo nuspalvintas trispalvės vėliavos spalvomis.  Pirmasis eksperimentas- smailiu pieštuko galiuku perdurti vandens pripiltą maišelį , neišpilant vandens. Visiems buvo didelis nustebimas . Kaip tai? Kai pradėjo ištraukti pieštukus, suprato, kad į maišelį pateko oro ir vanduo išbėgo. Susimaišęs spalvotas vanduo pasidarė margaspalvis.

Antrasis eksperimentas- pūsti kamuoliuką iš vieno spalvoto puoduko į kitą. Pastebėjo visi, kad reikia daug pastangų  įdėti, norint nupūsti į paskutinį , toliausiai stovintį puodelį. Kuo pilnesnis puodelis, tuo lengviau „šokinėja“ kamuoliukas. Tai visi supratome.

Trečiasis eksperimentas – stebėti gėlytės žiedo išsiskleidimą. Užlenkti žiedelio žiedai , padėti ant vandens paviršiaus, skleidėsi ir teikė vaikams džiaugsmo. Bandė pūsti  ir stebėjo kaip plaukia, kol jų neapsėmė vanduo. Nuspalvinti žiedeliai liejo spalvas . ir nudažė vandenėlį. Pastebėjome kaip vandenyje popierius greitai tirpsta, o kai įdėjom plastikinio maišelio gabalėlį, nesulaukėme kol jis ištirps… Tuomet pratęsėm pokalbį apie gamtosaugą.

    „Drugelių“ grupės auklėtojos Zina Pranckienė ir Julijona Navickienė

 

Erdvinės figūros

Erdvines figūras „Meškučių“ grupės vaikai kūrė panaudodami medinius iešmukus, o jų sujungimui panaudojo plastiliną ir bulvių gabaliukus. Vaikai išbandė ir patyrė, jog ne tik plastilinu galima sujungti daiktus, bet tam tikslui galima panaudoti ir gamtinę medžiagą.

Veiklos metu vaikai patyrė, jog jungiant bulvių gabaliukais erdvinės figūros laikosi tvirčiau, galima sujungti daugiau detalių, padaryti didesnį ir aukštesnį statinį nei jungiant su plastilinu, kuris neišlaiko didesnių konstrukcijų, detalės krenta ir statinys griūva.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Ledinuko laboratorija

Eksperimentuojant Ledinuko laboratorijoje „Boružėlių“ grupės vaikai susipažino su vandens savybėmis, kad vanduo  būna skystas, kietas ir kada virsta garais. Atlikus bandymus, vaikai sužinojo, kad kai šilta sniegas tirpsta. Iš jo galima lipdyti įvairias formas. Įsitikino, kad ištirpęs sniegas pavirsta į vandenį. Tyrinėjo ir ledo rutulius, išbandydami juos tirpinti su vandeniu ir druskos tirpalu, įsitikino, kad druska greičiau tirpdo ledą. Lede palieka nuostabūs lyg krištolas raštai. Iš ledo rutulių kūrėme ledkalnį,  kuriame apsigyveno  vandenį mėgstantys gyvūnai, stebėjome kaip tirpsta ledas ir susilieja spalvotų ledo rutulių spalvos. Gaminome „snaiges“ iš šenilo vielučių, auginome kristalus  vandens ir druskos tirpale, stebėjome, kad šios snaigės netirpsta.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Leta Numsėdienė

„Boružėlių“ grupės eksperimentai su krakmolu ir vandeniu: spaudėme, sėmėme, bandėme daryti gniūžtes, varveklius.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Rima Juškuvienė

  „Drugelių“ grupės ugdytiniai tyrinėjo, stebėjo sniegą, ledą- piešė ant jo, pipete lašino spalvotus  vandens lašus bei lede užšaldė džiovintus gėlių žiedlapius bei „perlinius“ karoliukus. Matavome vienoduose stikliniuose induose patalpintus sniegą ir vandenį- svėrėme kuris sunkesnis ir, ištirpus sniegui , pamatėme vandens tūrio skirtumą. Lauko pavėsinėje statėme ledo tvirtovę bei piešėme ant sniego snaiges. Dalyvavome virtualioje nuotraukų parodoje „ Viliojanti sniego paslaptis“.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos (auklėtojos)  Zina Pranckienė ir Julijona Navickienė

„Saulučių“ grupės vaikai tyrinėjo sniegą bei jo savybes. Sniegą lietė, aptarė, kad jis šaltas, šlampa rankos. Vaikai piešė ant sniego, lipdė besmegenius, statė įvairius statinius. Smagu pastatyti bokštą iš tiek sniego rutulių, koks vaiko aukštis. Piešdami stebėjo kaip sniegas tirpsta ir maišosi spalvos. Veiklų metu lavino kūrybiškumą, tyrinėjimo įgūdžius, tarpusavio bendravimą bei meninę raišką.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Giedrė Garbaliauskienė

„Bitučių“ grupė „Saugau ledinuką“

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Liongina Krasauskienė

Ledas piešia

Vaikai  iš „Meškučių“ grupės, prisipylę vandens į vienkartines stiklines, spalvino jį pasirinkta spalva. Į vandenį įdėjo siūlą. Spalvotą vandenį nešė šaldyti į lauką. Pasivaikščiojimo metu, sušaldytus spalvotus ledukus pakabino ant krūmo. Apačioje padėjo popieriaus lapus, kad tirpstantis ledas sukurtų spalvingą piešinį.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja  Saulė Stancevičienė

 

Besidžiaugdami baltos žiemos grožiu bei linksmybėmis, priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai, vaikštinėdami po sniegą aptarė jo savybes, kad jis gali būti lipnus, purus, kietas, girgždantis ir pan. Berniukai lipdė tradicinį sniego senį, lenktyniavo, kas greičiau nulipdys sniego kamuolius, bandė juos kelti, tačiau nustebo, kokie jie sunkūs. Tad norėdami užkelti antrąjį sniego kamuolį, teko labai pasistengti visiems, net ir pasikviesti grupės auklėtoją į pagalbą. Lipdydami sniego senį, aptarėme, kad ne visada niegas būna lipnus, tad ne visada ir galime nulipdyti sniego senį. Vaikai sniego kamuolius matavo bandydami juos apglėbti.
Mergaitėms teko kūrybiškesnė užduotis -„nulipdyti“ sniego senį kitaip. Jos savo kruopštumu, atsargumu sniego senį „nulipdė“ 2 D formatu, t.y. išmynė pėdutėmis milžinišką besmegenį sniege. Pamačiusios, kad berniukų besmegenis „liūdnas“, mergaitės „papuošė“ besmegenį akmenukais, bei pridėjo ilgus plaukus iš beržo šakelių, suteikdami besmegeniui žaismingumo.
Ne tik smagiai praleidome laiką lauke, bet ir prisiminėme sniego bei ledo savybių skirtumus ir panašumus, pasikartojome žodžių  antonimus, sinonimus,  prisiminėme eilėraščius „Sniego boba“ (V. Palšinskaitė), bei „Mes nulipdėm sniego senį“ (M. Vainilaitis).
Logopedė ir specialioji pedagogė Laura Ivanovienė.