„Meškučių“ grupės vaikai sėjo įvairias sėklas ir stebėjo jų dygimą, augimą. Ugdytiniai fiksavo, vaizdavo kaip atrodė augalas tik pasodintas ir praėjus keletui dienų. Lygino sėklas pagal dydį, spalvą. Stebėjo sėklas per padidinamąjį stiklą.

Vaikai  atliko su sėklomis ir eksperimentus. Eksperimentas su pupelėmis padėjo vaikams suprasti, kad vanduo pažadina sėklos, augalo gyvybę.

„Osmosinio“ eksperimento pagalba vaikai suvokė, kad sėklos(pupelės) siurbia į save vandenį ir jos brinksta, didėja, nebetilpdamos inde.

Eksperimento metu „Kaip laistai, taip auga“ ugdytiniai iškėlę hipotezę pastebėjo, kokią įtaką sėklų(pupelių) dygimui turi vandens kiekis.

Atlikus eksperimentą „Tamsoje“ ugdytiniai suvokė, kad nepasodinta, nelaistoma ir padėta tamsoje, bulvė rodo gyvybę. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Ilgalaikio stebėjimo metu „Kelias į šviesą“ vaikai įsitikino, jog augalas(bulvė), pasodintas ir patalpintas tamsoje, augdamas krypsta į šviesą. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Po diskusijos „Kas būtų žemėje, jei mes mestume šiukšles ten, kur norime“ su vaikais aptarėme, ką mes galime padaryti, kad gyventume švarioje aplinkoje. Veiklos metu ugdytiniai įtvirtino žinias apie skirtingų spalvų konteinerius ir kokios atliekos į juos dedamos. Tada vaikai atliko praktinę užduotį-išrūšiavo surinktas šiukšles.

Pažiūrėję filmuką „Antrasis neįprasto daikto gyvenimas“, ugdytiniai nusprendė dar kartelį panaudoti išmestus daiktus. Pasiskirstę į grupeles, vaikai atliko komandinį darbą „Statykime“. Kiekviena komanda, gavusi po atitinkamą kiekį panaudotų daiktų ir lipnios juostos, kūrė, statė savo sugalvotus statinius. Baigę darbą komandos pristatė savo kūrinius. Taip iš panaudotų atliekų ugdytiniai pastatė „Pabaisų namą“, „Angelų butą“, „Monstrų viešbutį“, kuriuos panaudojo savo žaidimuose.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Lavinant vaikų muzikinius gebėjimus, svarbu pažinti ir skirti mus supančius garsus. Muzikos mokytoja Vitalija Guobienė ir auklėtoja Regina Ivanauskienė ,,Kiškučių“ grupės ugdytinius supažindino su aplinkos ir muzikos garsais.

Darželio kieme visi klausėsi mašinų, traktorių, bažnyčios varpų, žmonių, paukštelių balsų. Liesdami akmenėlius, smėlį, šakeles, ugdytiniai pažino ne tik gamtines, bet ir garsines medžiagų savybes. Visiems labai patiko stuksenti, kalti, belsti, brūžinti ir atrasti vis įdomesnių garsų.

Salėje, grodami ritminiais instrumentais (barškučiais, būgneliais, džinguliais, marakasais), vaikai susipažino su muzikiniais garsais. Labiausiai patiko groti medinėmis lazdelėmis, mušant į guminius kamuolius.

Grupėje mažieji tyrinėjo vandens kvapą, spalvą ir skonį. Prisipylę į plastikinius butelius vandens, sukūrė puikų orkestrą ir išmoko pritarti dainelei ,,Lietutis“.

Džiaugėmės vaikų begaliniu noru viską tyrinėti ir išbandyti. Tai jiems suteikė ne tik daug teigiamų emocijų, bet ir žinių apie mus supančius garsus.

Muzikos mokytoja V.Guobienė

„Boružėlių“ grupėje vaikai per Velykėles  žaidė įvairius žaidimus su margučiais: „Koks margutis pasislėpė“. Žaisdami vaikai įsidemėjo margučių spalvas, raštus juos apibūdino, skaičiavo.   Konstravome iš kaladėlių margučių ridenimo trasą ir surengėme  ridenimo varžytuves „Kuris margutis nuriedės toliausiai“. Prisiminę geometrines figūras, konstravome, dekoravome iš įvairių konstruktorių, kaladėlių, gamtinės medžiagos, kinetinio smėlio margučius vis prisimindami kaip atrodo kiaušinio forma. Pasivaikščiojimo metu tyrinėjome aplinką, žvelgdami pro kiaušinio formos trafaretus. Suradome gamtoje ne tik pavasario ženklus, bet ir įvairių spalvų, paviršių faktūrų.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja(auklėtoja) L. Numsėdienė

Priešmokyklinės „Meškučių“ grupės ugdytiniai spalvino vandenį Lietuvos vėliavos spalvomis. Paskui nešėme į lauką, kad sušaltų. Kai vanduo sušalė, parnešę į grupę truputį atitirpinome ir išėmėme iš vienkartinių stiklinių. Taip gavosi ledinė trispalvė.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Logopedinių pratybų metu vaikams buvo skirta užduotis – sudėlioti vardą, kurio raidžių aukštis turi būti 6 kamšteliai. Vaikams tai atrodė gana lengva užduotis, tačiau pradėjus dėlioti, teko „pasukti ir galvas“, kaip išlaikyti 6 kamštelių aukštį, kai raidė neturi tiesaus elemento, yra lenkta ar pasvirusi.

Kita užduotis – iš degtukų statmenai sudėlioti žodį LIETUVA. vaikai patys turėjo sugalvoti, kas padėtų sujungti ir išlaikyti statmeną degtukų padėtį dėliojant raides (plastilinas).  taip svarbu buvo, kad raidžių aukštis būtų ne vienas, o du degtukai.

Logopedė Laura Ivanovienė

Siekdamos gerinti vaikams svarbias kompetencijas, mes pradėjome taikyti STEAM metodiką. Jau rudenį mes eksperimentavome su gėlėmis, pamerkdami į skirtingų spalvų dažus , stebėjome kaip jos nusidažo. Pjaustėme gėlių stiebus, vienus sodinome į žemę, kitus pamerkėme į vandenį, stebėjome kurie greičiau išleis šaknis. Eksperimentavome su arbatžolėmis, kurių metu lavinome pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, uoslę. Žiemą tyrinėjome sniegą, ledą, sužinojome jo savybes . Pavasaris naujų eksperimentų, tyrinėjimų metas. Tyrinėjome pomidorą, suradome jo viduje sėklas , jas pasėjome . Darėme ir bandymą su vandeniu  keisdami jo tankį. Jo metu skaičiavome, įsiminėme skaitmenis. Labai vaikams patiko eksperimentas su pienu Į pieną lašino įvairių spalvų dažus, paskui su vatos gumuliuku pamerktu į skystą muilą , formavo dažų vaivorykštes. Vaikai išsiaiškino kad muilas skaido riebalus. Spalvotų burbulų pagalba piešėme savo piešinius. Spalvinome sraigių kriaukles dėliojome trispalvę, Gedimino pilį. Tapome ir architektais statėme ir iš konstruktorių pilis. Tokia mokymosi forma vaikams labai patraukli, tačiau reikalaujanti priemonių gausos bei išradingumo.

„Bitučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos(auklėtojos)Liongina Krasauskienė ir Julijona Navickienė

Patyriminis ugdymas ankstyvajame amžiuje, susiejamas su Lietuvos šventėmis. Veiklos metu išskiriamos spalvos, vandens, sniego, dažų, gamtinės medžiagos savybės, kiekis, formos ir kiti požymiai.

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos (auklėtojos) Lauryna Danusevičienė ir Regina Ivanauskienė

 „Boružėlių“ grupės vaikai sveikino Lietuvą eksperimentuojant trimis spalvomis. Spalvino trispalves gėlytes, užlenkė jų lapelius, o įdėjus į vandenį, popierius šlampa, o gėlių žiedeliai skleidžiasi. Daug tyrinėjimo džiaugsmo vaikams suteikė, nes atrodo, kad gėlės bunda iš miego.

Bandė  trispalvę lieti maišelyje iš dažų taškelių į kuriuos buvo įlašinta indų ploviklio. Pirštukais vesdami ant maišelio, stebėjo kaip  liejasi spalvos ir  vis tikrino savo pirštukus ir tyrinėjo kodėl ant pirštukų nėra dažų. Diskutavome, kad ploviklis neleidžia spalvomis susimaišyti todėl pavyko išgauti tris spalvas.

Taip pat išsiaiškinome kaip nuspalvintas vanduo kyla popierinėmis servetėlėmis aukštyn.  Pripildėme tris stiklines vandens jį nudažėme trimis skirtingomis spalvomis. Sulankstę į nuspalvintą vandenį sudėjome servetėlių juosteles ir sustatėme greta. Stebėjome kaip vanduo keliauja popierinėmis servetėlėmis, jas nudažydamas Lietuvos trispalvės spalvomis.

Vaikų mėgstama veikla konstravimas.  Tad ir iš konstruktorių vaikai konstravo, dėliojo trispalves vis prisimindami Lietuvos spalvas jų reikšmę.

 „Boružėlių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Leta Numsėdienė

Vasario 16 d. ir kovo 11 d. paminėti veiklos metu „Saulučių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikai audė iš popieriaus juostelių Lietuvos vėliavą. Taip ugdytiniai susipažino su audimo menu. Veiklos metu buvo lavinama smulkioji motorika, meninė kompetencija. Meninė veikla plečia vaikų žodyną, nes vartojami specialūs terminai (pvz. audimas).

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja (auklėtoja) Rima Juškuvienė

„Drugelių“ grupės vaikučiai eksperimentavo su vandeniu, kuris buvo nuspalvintas trispalvės vėliavos spalvomis.  Pirmasis eksperimentas- smailiu pieštuko galiuku perdurti vandens pripiltą maišelį , neišpilant vandens. Visiems buvo didelis nustebimas . Kaip tai? Kai pradėjo ištraukti pieštukus, suprato, kad į maišelį pateko oro ir vanduo išbėgo. Susimaišęs spalvotas vanduo pasidarė margaspalvis.

Antrasis eksperimentas- pūsti kamuoliuką iš vieno spalvoto puoduko į kitą. Pastebėjo visi, kad reikia daug pastangų  įdėti, norint nupūsti į paskutinį , toliausiai stovintį puodelį. Kuo pilnesnis puodelis, tuo lengviau „šokinėja“ kamuoliukas. Tai visi supratome.

Trečiasis eksperimentas – stebėti gėlytės žiedo išsiskleidimą. Užlenkti žiedelio žiedai , padėti ant vandens paviršiaus, skleidėsi ir teikė vaikams džiaugsmo. Bandė pūsti  ir stebėjo kaip plaukia, kol jų neapsėmė vanduo. Nuspalvinti žiedeliai liejo spalvas . ir nudažė vandenėlį. Pastebėjome kaip vandenyje popierius greitai tirpsta, o kai įdėjom plastikinio maišelio gabalėlį, nesulaukėme kol jis ištirps… Tuomet pratęsėm pokalbį apie gamtosaugą.

    „Drugelių“ grupės auklėtojos Zina Pranckienė ir Julijona Navickienė